2006 Edition / 498psl
"Taip ir riedėjo pasaulis per be galo grėslią ir tylią naktį."
Ferdinando Bardamiu istorija prasideda nuo spontaniško poelgio, užsirašant į kariuomenę, trokšdamas garbės ir po kojomis mėtomų gėlių, nesuvokia jog teks pamatyti ir kitą I Pasaulinio Karo pusę, o kai pagaliau supranta kur pateko, prakeikia savo pasirinkimą ir ieško būdų pabėgti. Pirmasis skyrius fantastiškas, čia daug nuostabos, naivumo, juodo humoro, karas - klaida, kodėl turi šaudytis su vokiečiais kai visada su jais buvo malonus?, kariniai veiksmai vyksta kaime, todėl sau pažada, kad niekada gyvenime, į juos nebekels kojos, taip pervargsta kovodamas, jog ima svarstyti apie pasidavimą į nelaisvę, romantiškai degantys miesteliai, vaizdingi žuvusiųjų aprašymai ir žinoma Robinzonas, Ferdinando evil twin (netiesiogine prasme), kuris pasakojime atlieka visus juodus darbelius ir tai dingsta, tai vėl atsiranda.
"Jie apsikabino akimirkai ir amžinybei, bet kavaleristui buvo nunešta galva, tik žiojėjo skylė virš kaklo kur it uogienė puode burbuliavo kraujas."
Vėlesniuose skyriuose pereinama prie pesimizmo, ryškus nihilizmas, tas šiek tiek nuvylė, bet nesugadino knygos, tiesiog paskutiniu metu man papuola, gan niūrios istorijos ir norėjosi prasiblaškyti smagesne literatūra. Ferdinandas išsiunčiamas į ligoninę, kur visi yra pamišę arba tokiais apsimeta, o norėdami patogesnių sąlygų, šūkauja apie patriotizmą ir kuria karo istorijas, pristatydami save herojais. Vis svajojama apie laimingąją USA, bet pradžioje jo laukia darbas kolonizuotoje Afrikoje, į kurią kelionė praeina labai keistai, visi bendrakeleiviai, be tikslios priežasties susimoko prieš Bardamiu ir ruošia jam egzekuciją.
"Mūsų prisiminimai - tik senas žibintas, kabantis gatvėj, kur jau beveik niekas nevaikšto."
Ferdinandas Afrikoje neužsibūna, po eilės nesėkmių, karščiuojantį, klebonas parduoda jį į laivą, kuris plaukia į svajonę - Niujorką. Bet ir čia nėra laimės. Pirmiausia blusų skaičiuotojo darbas, o vėliau fabrike, kur įrenginiai įsakinėja žmonėms. Juk reikia būti sau šeimininku, todėl grįžtam į Prancūziją, baigiam mediciną, skurstam, leidžiam būti apgaudinėjami ir įsiveliam į sąmokslus nužudyti - fun time.
"Visa jaunystė išėjo į pasaulio pakraštį numirt tiesos tyloje. O kur, klausiu jūsų, žmogus dar gali pabėgt, kai jam telikę, tiek nedaug beprotybės? Tiesa - niekad nesibaigianti agonija. Šio pasaulio tiesa - mirtis."
Kelionė į nakties pakraštį, tai kelionė į mirtį.
Perskaičius knygą, keisčiausia buvo sužinoti, jog L.F.Celine bendradarbiavo su nacistais ir garsėjo antisemitizmu, kai jo romane gausu pasisakymų prieš karą ir apie gyvenimo vertę, matyt, kai jau pats esi saugus, kitų gyvybės praranda prasmę.
"Jei kas ko nors vertas - tai gyvenimas. Galėčiau lažintis, kad šis karas, kuris mums atrodo toks svarbus, po dešimties tūkstančių metų bus visiškai užmirštas..."
"- Tik bepročiai ir bailiai atsisako kariauti, kai jų Tėvynė pavojuj...
- Tada tegyvuoja bepročiai ir kvailiai! Tikriau - teišgyvena bepročiai ir kvailiai."
Knyga yra visuose 4, 1001 Books You Must Read Before You Die, leidimuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą