2015 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

#196 Alain de Botton - Apie Meilę


2006 Edition / 183psl

"Atrodė, kad jos neberadęs numirsiu - dėl moters, kuri į mano gyvenimą įžengė tik šįryt pusė dvyliktos."

Alanas (anot anotacijos, nors knygoje vardas neminimas), skrydyje iš Paryžiaus į Londoną, įsimyli kaštoninių plaukų ir žalių akių savininkę Chloję. Meilė įsižiebia per kelias valandas ir jis nebegali gyventi be merginos, kuri yra svajonių išsipildymas su skausmo ir nerimo šešėliu veide.

Alain de Botton "Apie Meilę" pavadinimą puošia tokie žodžiai: žvelgiant pro filosofijos mikroskopą, tikiuosi jog tai tik pokštas, o ne rimtas požiūris į santykius. Knyga banali, neįsivaizduoju kas rašė anotaciją ir nusprendė, kad tai originalus romanas su intriguojančiu pasakojimu, eilinė kvaila istorija su tokiais dialogais kaip: "Tu man per geras" (1000 000 kartų girdėtas išsireiškimas romantiniuose filmuose). Ir kas po galais sumąstė ją įtraukti į 1001 sąrašą???

"Jeigu iš pradžių mergina patinka, paskui ja tikriausiai nusivilsi. O jeigu vesi tą, kuri nepatinka, visada yra tikimybė, kad galų gale nuomonė pasikeis į gera."

Knyga pilna įvairių rašytojų ir filosofų minčių apie meilę, kalbų apie drabužius, batelius, bei apie normalias ir nenormalias uogienes. Alanas beveik kiekviename puslapyje lygina Chloję su idealu, o po to staiga išvardija visą eilę jos trūkumų. Nepajutau jokios meilės tarp veikėjų (priminė mažamečius, užsimaniusius pažaisti šeimą), ji tik kuriama, kur kas labiau jaučiamas noras tą išaukštintą jausmą turėti, jį sugalvoti. Alanas kelia barnius save bausdamas už tai, kad tokia dieviška būtybė atsakė į jo švelnumą. Vis kalba, kalba ir kalba, prikalba 180 puslapių, kai galima viską sutalpinti į 20 ar dar mažiau.

"Turbūt lengviausia įsimylėti visai nepažįstamus žmones."

"Išgirdus "aš tave myliu", visada reikia suprasti: kol kas." 

Pilna tokių ir panašių pasisakymų, kuriais norima parodyti kokia tragiška būna meilė, koks graudus gyvenimas. Beje de Botton buvo 23 metų kai išleido šią knygą, o rašo lyg jau viską žinotų ir būtų patyręs visus likimo smūgius.

Abu įsimylėjėliai erzino. Chlojė - paviršutiniška mergina, dievinanti Cosmopolitan ir James Joyce. Kodėl visos giriasi jog jį skaito? Iškart primena "Kaimo Mergaičių Trilogiją" (naivias ir neišsilavinusias), gal iš ten ir atkeliavo šis personažas? Alanas - veidmainis, pradžioje kalbantis bet ką, kad tik įtiktų merginai, vėliau žudosi vitaminu C (čia rimtai?), bet apsigalvoja, apgailestauja, kad nepamatys kaip Chlojė kankinasi dėl jo mirties. 

Knygos įvertnimas: constant eye roll.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą