2006 Edition / 436psl
"Tačiau tas mūsų Francas Biberkopfas neeilinis žmogus. Ir aš paleidau jį į gyvenimą ne žaidimams, o kad parodyčiau jo sunkų, tikrą ir pamokomą kelią."
Francas Biberkopfas, buvęs baldų krovikas, mūsų knygos herojus, išeina iš kalėjimo po ketverių metų, už savo merginos Idos nužudymą. Nuo čia prasideda kelionė po Berlyną, lydint Francą jo nesėkmingo gyvenimo keliu. Jis nesijaučia tvirtai ant žemės, mato tiesiai ant savęs svyrančius, griūnančius pastatus, lyg ir norėtų grįžti į kalėjimą, bet lyg ir ne. Kad atgautų savo būdą, nusprendžia jog reikia susirasti moterį, o jau jų tai jam netrūksta, skubiai sugeba pakeisti pamestąją. Knygoje nerasite nei vienos tyros, geros merginos, dauguma vaizduojamų pačios save pardavinėja. Sunku ir patį Francą pamėgti, jis šiurkštus, netašytas, atstumiančios išvaizdos ir mėgstantis gerai prisigerti, tik tas jo naivumas neišpasakytas, kiekvieną laiko savo draugu, per vieną iš jų, netenka rankos, bet vis tiek draugas.
"Jis narsiai laikosi, ginasi rankomis ir kojomis, bet niekas nepadeda, nuo likimo nepabėgsi."
Čia narsą reikia suprasti kitaip, Francas iš visų jėgų stengiasi išlikti doras ir visiškai nekovoja už save, maždaug: yra kaip yra, ir kitaip negali būti. Vienas pasisavina jo prekes, prarandami pinigai, o jis tik pabėga. Per kitą, Reinholdą, kaip jau minėjau, netenka rankos iki peties, o jis tyli, jokio keršto, dar savo merginą tam parodo, kas nuveda prie dar vieno sukrečiančio įvykio. Francas nieko nedaro, tik bėga nuo tragedijų ir nuo savęs. O tai pradeda erzinti, pats niekur nepasuka savo gyvenimo, tai už jį padaro aplinkiniai žmonės.
"Pasakodamas šią istoriją, kol prieisiu prie jos negailestingo, baisaus ir šiurpaus galo, aš vis kartosiu šiuos žodžius: nėra jokio pagrindo nukabinti nosį."
Istorijoje pasakotojas vis nuteikinėja, kad tuoj tuoj prieisim prie siaubingos pabaigos, nepatikėsit ką perskaitysit, aišku tai stumia nemesti knygos ir žiūrėti kas čia bus, bet aš nusivyliau, po tiek perspėjimų tikėjaus didingesnės pabaigos. Knyga nėra bloga, bet ji sudėtinga, 436 puslapiai, o jausmas jog dvigubai ilgesnę perskaičiau. Šis A.Döblin kūrinys lyginamas su J.Joyce "Ulisu", o pastatytas filmas siekia 15h.
Knygoje daug antraeilių pasakojimų, kurie trumpam išnyra ir išsamiai aprašomi, nors nieko bendro su pagrindiniu veikėju neturi. Visi nelaimingi, tai geriantys, sergantys, apgaudinėjami savo antrųjų pusių, vieniši, suvargę žmonės. Labai vaizdžiai aprašomas skerdyklos darbas, visas procesas kaip papjaunamas jaunas veršiukas. Rasite čia ir dainų žodžius ir biblijos citatas ir prekių reklamas, orų prognozes, įvairios statistikos duomenis, tiek daug informacijos, jog net apsisuks galva.
Francas Biberkopfas, buvęs baldų krovikas, įsilaužėlis, sąvadautojas, žmogžudys, mūsų knygos herojus.
