#190 Michel Houellebecq - Elementariosios Dalelės

2006 Edition / 342psl

" Kad ir kokią drąsą, šaltakraujiškumą ar humorą būtum išsiugdęs per gyvenimą, vis tiek tau kada nors sudaužys širdį. Tada nustoji juoktis. Galų gale lieka tik vienatvė, šaltis ir tyla. Galų gale lieka tik mirtis."

Istorija apie įbrolius Mišelį ir Briuno, Mišelis - fizikas, atsisakantis jausmų, Briuno - griebiantis visus jausminius patyrimus, kurie tik papuola, bet abu eina ta pačia linkme, link savo susinaikinimo. Abu vaikai atiduoti auginti seneliams, vienas motinos, kitas tėvo.

Mišelis nuo vaikystės domisi mokslu, daug skaito, laikosi atsiskyręs nuo žmonių. Tuo tarpu Briuno skaudžiai reaguoja į nesėkmes, internate patiria smurtą ir išnaudojimą. Seksualinio išsilaisvinimo idėjos įtraukia Briuno, bet jam sudėtinga užmegzti kontaktą su žmonėmis, todėl dažniau tik pasineria į fantazijas. Mišelis apatiškas kūno geismui, trokšta meilės ir paprastumo.

Dievinu kai pasakojimas šokinėja, vis sugrįžtama į praeitį, tik norėjosi daugiau sužinoti apie Mišelį, bet didžiąją dalį pasakojimo užima Briuno gyvenimas.

Išvada: laimė neegzistuoja, žmogus tik susikuria ją savo galvoje.
No hope for humanity.

#189 Henry Miller - Vėžio Atogrąža

2006 Edition / 314psl

Uždrausta USA ir UK dėl intymių ir nepadorių vietų, atvira pornografija, o man viena iš nuobodesnių knygų. Niekas nesukrėtė, prostitučių vaizdai keičiasi taip greitai, kad pradedi jas ignoruoti, darykit jūs ką tik norit su jomis, tik duokit prasmės kūriniui.

"Vėžio Atogrąža" apie badaujantį, gyvenamosios vietos neturintį, paskutinius pinigus išleidžiantį ant alkoholio ir moterų,pesimistą rašytoją, kuris aplink mato vien tik purvą ir sergančią visuomenę.
Iš dalies autobiografinė Miller'io istorija apie gyvenimą Paryžiuje, jo draugus, pamąstymai apie meną, literatūrą, tapybą, religiją ir t.t. Viskas atrodo jau seniai skaityta, idėjos ne naujos (žinoma tuo metu galbūt tai buvo unikali knyga), skaitėsi sunkiai, vargino, lengva pamesti mintį, o sugrįžti nėra jėgų.

Gan sudėtinga rašyti atsiliepimą, praėjo vos 4 dienos kai baigiau knygą ir jau beveik nieko nebeatsimenu, esu užtikrinta kad su laiku visai išdils iš atminties kas ten vyko, ką kalbėjo, kokios gyvenimo prasmės ieškojo.

#188 Marianne Fredriksson - Simonas ir Ąžuolai

2008 Edition / 342psl

"Simonas ir Ąžuolai" istorija apie brendimą, karą ir siaubingas mamas.

Kaip aš apsirikau dėl šios knygos, pradžioje apgavo pavadinimas, maniau kad pasakojimas bus vien apie vaikystę, Simono pokalbiai su ąžuolais, gausiu daug magiškojo realizmo, bet jo buvo tik kruopelytė, apsistota ties realizmu, be jokių priedų. Anotacija taip pat ne kažin kiek padėjo, maniau jog istorija suksis apie Antrąjį Pasaulinį Karą, apie žydų bėdas, slapstymąsi, išgyvenimą, bet ir ne tai gavau. Perskaičiau epą apie žmones, jų emocinius išgyvenimus, slapčiausias mintis kurios liks neatskleistos, apie blogį slypintį kiekviename asmenyje ir kaip su juo kovojama.

Pirmieji puslapiai skaitėsi gan sunkiai, bet kuo toliau tuo sudėtingiau atsitraukti, kiekviename skyriuje gali laukti svarbių įvykių, kurie pastumia veikėjų gyvenimus kita linkme, visai visai kitur nei jie patys planavo.

Ši M.Fredriksson knyga yra vienintelė įtraukta į 1001 knygą kurią privalai perskaityti per savo gyvenimą sąrašą, bet ateityje imsiu ir kitas šios autorės knygas, labai įdomu kokios istorijos dar manęs laukia.

#187 Leonardo Sciascia - Kiekvienam Savo

2008 Edition / 166psl

arba smalsumas pražudė katę.
Vieną dieną vaistininkas Manas gauna anoniminį laišką su grasinimu:

"Šis laiškas yra tau mirties nuosprendis, dėl to, ką padarei, mirsi."

Visi pamano, jog tai pokštas. Bet lemtąją dieną jis išeina į medžioklę su draugu daktaru Rošu, ir abu nužudomi. Grasinimas išpildytas.

Į tyrimą įsivelia dėstytojas Laurana, kažkoks vidinis jausmas stumia jį link šios bylos, nors pats pripažįsta, jog mįslių įminimas jam atrodo kvailas. Naivus ir motinos iš akių neišleidžiamas Laurana, po truputį stumiasi link tiesos.

Miestelyje greitai įsivyrauja nuomonė, kad žmogžudystė įvykdyta dėl Mano neištikimybės, o Rošas tik atsitiktinė auka (už buvimą kartu su vaistininku), ir niekas net nenumano, jog šio įvykio šaknys kur kas gilesnės.

Knyga apie Italiją, jos kultūrą, politiką, sukčiavimą (kuriuo užsiima ir klebonas) ir žinoma apie Italijos moteris.

Kūrinyje gausu netikėtų posūkių, nežinios ar kaltieji sulauks savo nuosprendžio ir pasmerkimo, ar liks nenubausti.

#186 Juan Ramon Jimenez - Plateras ir Aš

2008 Edition / 141psl

Apsakymų knygelė su iliustracijomis. Knygą sudaro 138 apsakymai, kiekvienas siekia daugiausiai 15 sakinių. Du pagrindiniai veikėjai - Autorius ir asiliukas Plateras. J.R.Jimenez'as iš tiesų yra turėjęs asiliuką, prie kurio buvo labai prisirišęs, šis kūrinys skirtas atgaivinti atsiminimams apie jį.

"Plateras mažas, gauruotas, minkštas - toks minkštutis, kad atrodo kaip vatinis, be jokio kaulelio. Tiktai jo žibančios akys kietos lyg du juodo krištolo vabaliukai."

Aprašoma draugystė su asiliuku, jų kelionės po miestelį, sutikti žmonės. Platero sužmoginimas ir susitapatinimas su juo, abu jaučia tą patį, abu sapnuoja tuos pačius sapnus, Autorius kalba su asiliuku, skaito jam knygas.  Apsakymuose labai daug spalvų, skaitant jaučiamas jų ryškumas, tai nuneša mintis į idilišką, neskubančią Ispaniją.

Nustebino jog šie apsakymai yra ypač pamėgti vaikų, nes kūrinyje gausu mirties: nutrenkta žaibo moteris, nušautas šuo, badaujantys/mirštantys vaikai.

"Vargšas šuo, sužeistas į vidurius, akimirką sukosi kaip vilkutis, klaikiai kaukdamas, ir išsitiesė negyvas po akacija."
"Tomis ilgomis dienomis, kai mergaitė baltu lopšiu plaukė pasroviui į mirtį[...]"
"[...] toje vietoje, kur žaibas nutrenkė dvynukus, pamačiau nebegyvą baltą Kurčiaus kumelę. Pusnuogės mergytės, apstojusios ratu, žiūrėjo į ją tylėdamos [...] nuvedė kumelę į sąvartyną, nes jam nusibodo ją šerti [...] tada dūrė jai pjautuvu [...] vaikai bėgo iš paskos šūkaudami ir mėtydami į ją akmenis [...]"

Į mirtį taip pat žiūrima ir gan svajingai:
"- Platerai, jeigu aš vieną dieną šoksiu į šulinį, tai, patikėk, ne nusižudyti, o prisirinkti žvaigždžių."

Apsakymai lyg pasakos, švelnios ir lengvos, tik pritrūko užburiančios magijos, kad tikrai pakerėtų, o taip pat pasakojimų trumpumas trukdė pajausti žodžių grožį, vis staigiai peršokant prie sekančios istorijos.