Gerai, pradėkim nuo to, jog šia serija mane paskatino pasidomėti anksčiau perskaityta Unės Kaunaitės knyga - "Laiškai Elzei", ji sugebėjo priminti visas išgyventas paaugliškas akimirkas ir susimąstyti ar netrūko man tokios literatūros augant, galbūt, GALBŪT TADA būčiau į panašias istorijas žiūrėjus skeptiškai ir piktinčiaus kokias čia nesąmones rašo, bando mokyti kažkokių vertybių pfffff...... O (norėčiau manyti kad taip) galbūt būtų privertus, bent trumpam, susimąstyti kad bręstant, kad ir kokie skirtingi atrodytumėm, visi turim ir panašumų, ypač norą būti pripažintiems. (* Beje,
baigus šią knygą, ėjau ieškoti Martinaičio eilėraščių rinkinių, ir radau, ir turiu, ir vėliau skaitysiu.)
Taigi pasirodo "Alma Littera" daro tokį paauglių ir jaunimo literatūros konkursą, dar tik antrus metus, bet daro, kur atrenkami 3 geriausi kūriniai ir jie išleidžiami knygos formatu, žinoma duodama ir pirma vieta, šiais metais laimėjo "Ir vienąkart, Riči", o kas nugalės sprendžia Lietuvos moksleiviai ir speciali komisija, pasidalinę balsus 50/50.
Laura Varslauskaitė "Mano didelis mažas aš"
144p.
Istorija apie Benediktą turintį dauno sindromą, augantį su nuolat verkiančia mama ir senelę kuri žiūri keistai į vaiką, nes jis nesupranta juokų, tik todėl? Knygoje vienos nakties įvykis, kai Benediktas nusprendžia pabėgti iš mokyklos karnavalo ir klaidžiodamas po parką sutinka Oskarą, kuris planuoja nusižudyti, bet apsigalvoja ir padeda berniukui grįžti namo. Tada visokie pokalbiai apie gyvenimo džiaugsmus ir nedžiaugsmus, kaip jie vienas kitą supranta, nors yra tokie skirtingi, koks Oskaras puikus, kad į Benediktą žiūri kaip į sau lygų ir panašiai ir panašiai. Viskas tiesiog random ir pilna klišių, itin Oskaro šeima, nes matot, jo tėvai buvo nuostabūs, gyvenimas nuostabus, bet staiga miršta tėvas, mama susiranda girtuokliaujantį patėvį, namuose prasideda barniai ir rankų kėlimai ir visi kaimynai juos apkalba, o paauglys nepatekęs į išsvajotą futbolo komandą užsimano nusiskandinti...Kas dar? Nieko. Laiminga pabaiga ir tiek. Nes vaikams tereikėjo išsikalbėti, kad gyvenimas virstų geresniu. Knyga nėra siaubinga, kaip gali pasirodyti iš mano aprašymo, pats rašymas nekliuvo, tik pasirodė, kad istorija ne iki galo apgalvota ir labai labai pritrūko detalumo.
Ilona Ežerinytė "Sutikti eidą"
176p.
Na, o ši istorija, prasidėjo kur kas įdomiau, pagrindinė veikėja Algė, nuolat kurianti istorijas, netgi labai relias, ir taip papildanti savąjį gyvenimą, leidžia laiką nuošalioje kavinukėje, kur pradeda stebėti moterį, kuri visada perka du puodelius kavos, bet išgeria tik vieną, ir žinoma mergaitė savo galvoje jau turi milijoną idėjų moteriškės elgesiui paaiškinti. Tik viskas negali tęstis amžinai ir vieną dieną jos abi atsiduria prie vieno staliuko, o Algė išgirsta pasakojimą kuriuo dar sunkiau patikėti, nei savomis fantazijomis, kad egzistuoja tokia anketa, kurią užpildžius ir išsiuntus, gausi geriausią draugą, tik vienas bet, draugas po mėnesio prapuls. Įdomu, ar ne? Gaila, maždaug šioje vietoje intriga dingsta, nes mergaitė užsimano vaikino (o buvo perspėta, kad tai rizikinga, nes lieki įskaudintas), ir tą pačią dieną jos gyvenime atsiranda du berniukai, du labai skirtingi berniukai ir žinoma vienas yra tikras, o kitas atkeliavęs eidas. Skaitytojai pagal idėją turėtų iki pabaigos spėlioti kas yra kas, deja atsakymas per daug akivaizdus ir skaityti pasidaro kiek nuobodoka. Aij, ir pabaiga kažkokia chaotiška. O šiaip +++ už fantastikos panaudojimą ir super močiutę.
Daina Opolskaitė "Ir vienąkart, Riči"
192p.
"Liko tik šie metai, paskutiniai. Metai muzikinių kančių. Necyptelėsiu. Bet po jų viskas bus baigta. Tada išgraužkit, smuiko nė į rankas nepaimsiu. Užkišiu į tolimiausią kampą, tetrūnija. Išsitrauksiu gal gilioje senatvėjė, savo anūkams ir pražilusiai žmonai parodysiu, kad turiu tokį daiktą ir net moku juo groti. Ir jie sužinos, kad dėl to kalta mano mama."
Susipažinkit 15 metų Balys Belekas, taip sakant ryžas, šlakuotas ir nė velnio nepopuliarus, nenustojantis groti smuiku, vien iš neapykantos mamai. Labai normali šeima, tik tėvas šiek tiek niūrokas ir uždaras, bet jis kriminalistas, tai viskas suprantama. Gyvenimas eina įprastai, tik visi žinome, kad istorijoje turi pasirodyti naujas mokinys, kuris pakeičia pasakojimą, taigi dabar pristatau Ričardą - Ričį, super sexy bičą su motoroleriu, kuris nekreipia dėmesio į super sexy klasės panas. Ne, tai nebuvo draugystė iš pirmo žvilgsnio, jiems prireikė laiko, bet vis tiek likimas juos suvedė. Knygoje rašoma, kaip troškimas pritapti, būti pripažintam, peržengia ribas, kaip pasiduodama žmogaus įtakai, kuris tavo manymu yra už viską geresnis. Iš visų trijų, tikrai geriausias kūrinys, atviriausiai vaizduojantis paauglių išgyvenimus. Beje, kad ir koks tobulas atrodytų tavo draugas, niekada nežinai kas dedasi jų galvoje, visos šeimos nelaimingos savaip. Įtraukianti istorija, kurios nenorėsit paleisti, kol nepasieksit pabaigos ir neišsiaiškinsite kaip viskas baigiasi, o dar ta trumpa Poderių šeimos tragedija...
