#207 Louisa May Alcott - Mažosios Moterys

2006 Edition / 363psl

"Kaip būtų gerai: užsivožei ant galvos geležinę skrybėlę - ir nebeaugi. Tačiau pumpurai išsiskleidžia - ir pražysta rožės, o kačiukai išauga į katinus... kaip apmaudu."

Keturių seserų: Megės, Džo, Betės ir Eimi istorija, kaip gyvenimiški įvykiai iš mažų mergaičių išaugino atsakingas damas. Praradę turtą ir prabangą, merginos mokosi kuklumo su nuolatiniais motinos patarimais, kaip nepasiduoti pinigams, ar išvengti tuštybės. Vaizduojama idiliška aplinka, dažnai merginos vakarus leidžia kartu ramybėje prie židinio, kiekviena užsiimdama mažu savo darbeliu, o jų pokalbiai pripildyti meile vienai kitai. Aprašomas vienų metų laikotarpis, nuo Kalėdų iki Kalėdų, ką šeimai tenka patirti, kol tėvas kare, o jo mažosios moterys žengia į suaugusiųjų gyvenimą, suprasdamos jog norint kažką gauti reikia pačioms pasistengti, gyvenimas ne vien žaidimai.

"[...] visame mieste nebuvo laimingesnių žmonių už tas alkanas mažas mergaites, kurios kitiems paaukojo savo pusryčius, o pačios Kalėdų rytą pasitenkino duona ir pienu."

Kas mažiausiai patiko, tai kad veikėjai vienplaniai ir šabloniški, seserims duotas charakterio būdas nesikeičia, jis vos vos vos vos pakoreguojamas, bet pernelyg nepakeičiamas. Visos mažosios moterys labai skirtingos (kad kiekvienas skaitantis gautų pamokų kaip būti geresniam). Vyriausioji Megė mokosi negarbinti turtų. Padūkėlė Džo, svajojanti būti berniuku, - kaip tapti dama ir suvaldyti pyktį. Šeimos numylėtinė Betė peržengia savo drovumą. O mažojo Eimi - kaip nebesipuikuoti ir neišaukštinti savo išvaizdos. Žodžiu, patarimai kiekvienam žmogui, deja bet jie susiskaitė negražiai, per daug akivaizdūs, tiesmukiški, norėtųsi jog būtų švelniai įpinti į tekstą, kad pats susivoktum ko turi išmokti.

"[...] liausiuosi svajojusi apie tai, kas nepasiekiama, ir atliksiu savo pareigas čia... - nutęsė Džo, vis dėlto pamaniusi, kad kur kas lengviau susiimti su kokiu maištininku iš pietų, negu sėdėti namuose ir mokytis gražaus elgesio."

Knygos veikėjoms galima pavydėti bendrumo ir laisvu laiku susigalvotos veiklos: seserys stato Džo sukurtus spektaklius, taip pat tarpusavyje įkuria slaptą draugiją ir pradeda leisti laikraštį, kuriame jų pačių parašyti tekstai. Skirtingi asmeniniai pomėgiai: Megės - siuvinėjimas, Džo - rašymas, Betės - muzika, o Eimi - dailė. Mergaitės patiria daug džiugių akimirkų, bet jų neaplenkia ir liūdesys, kurį visada padeda ištverti šeima bei artimi draugai.

"Mergaičių širdyse įsikūrė baimė ir nerimas. Po anuomet linksmus ir laimingus namus sklandė mirties šmėkla... Kaip tik tuomet Margareta, vienumoje virš savo rankdarbių dažnai liejusi ašaras, suprato, kokie jie buvo turtingi to, kas neįgyjama už pinigus, - meilės, saugumo, ramybės ir sveikatos - tikrųjų gyvenimo vertybių."

Nors knyga parašyta vaikams, ji pamėgta ir suaugusiųjų tarpe, bet man pačiai "Mažosios Moterys" būtų labiau patikusios, jei būčiau jas skaičiusi jaunesnė, dabar pasirodė lyg vadovėlis būsimoms damoms su keliais gražiais pasakojimo epizodais.

#206 Toni Morrison - Mylima

2006 Edition / 359psl

"Baltųjų manymu, kad ir koks būtų jų elgesys, po kiekviena juoda oda slypėjo džiunglės. Sraunūs neperplaukiami vandenys, klykiantys besisupantys babūnai, snaudžiančios gyvatės, raudonos dantenos, išalkusios jų saldaus balto kraujo."

Pasakojimas apie keturių vaikų motiną Sitę, pabėgusią iš Mielųjų Namų nuo vergijos, į Ohają, ir kaip nužudyta vyresnioji dukra grįžta žmogaus pavidalu atsiimti savo prarastos meilės. Aprašymas tikrai gundantis, bet knyga neišpildo lūkesčių, susidomėjimą sugebėjau išlaikyti apie 50psl., o tada istorija nublanksta, įvykiai pradeda suktis apie vieną tašką, nuo užsnūdimo skaitant gelbėja tik vis išnyranti praeitis, kurią veikėjai nori nustumti kuo toliau.

"Jeigu negras turi kojas, jam derėtų jomis naudotis. Užsibūsi kur nors ilgėliau, kas nors ims ir sugalvos, kaip jas surišti."

Mieluosiuose Namuose grupelė juodaodžių dirbo be didelių priekaištų šeimininkui, bet jam mirus ūkiui vadovauti atvyksta Mokytojas, kuris nedvejodamas panaudoja smurtą, jei tik kas jam neįtinka, toks elgesys vergų galvose sukuria pabėgimo planus į laisvas valstijas, tarp jų ir besilaukianti Sitė su trimis vaikais, kurie šiek tiek anksčiau slapta išsiunčiami į Ohają pas močiutę. Šioje vietoje vaizduojama turbūt daugiausia žiaurumo, kuris buvo panaudotas norint suvaldyti žmones, kurie buvo laikomi laukiniais, vienas bandęs bėgti sudeginamas gyvas, o nėščia Sitė nuplakama rimbu, kuris palieka medžio atvaizdą ant jos nugaros. Ji nepasiduoda, ištrūksta iš Mielųjų Namų išalkusi ir išsekusi keliauja savo tikslo link, viskas taip paprastai nepasibaigia; apleistoje pašiūrėje gimsta ketvirtasis vaikas - Denver. Galiausiai su kitų juodaodžių pagalba atvyksta į anytos Beibės Sagz namus, bet ramus gyvenimas ilgai netrunka. Vieną dieną į miestelį atvyksta Mokytojas susigrąžinti savo vergės, Sitė puola į paniką dėl vaikų, jos manymu vienintelė išeitis - juos nužudyti: abu berniukai apsvaiginti, Denver išgelbėta šeimos draugo, tik 2 metų mergaitei perpjauta gerklė.

"Nežabotai geisdamas juodo kraujo, be kurio negalėjo gyventi, drakonas laisvai plaukiojo po Ohają."

Po nužudymo namuose pradeda vaidentis, kol kartą atvykęs vergas, Polas D, iš Mielųjų Namų, savo jėga išvaro neramią ir piktą dvasią. Trokšdama motiniško atsidavimo ji sugeba grįžti į gyvųjų pasaulį pasivadindama Mylima, vieninteliu žodžiu iškaltu jos antkapyje. Traukdama visą dėmesį sau, ji iš lėto pradeda ardyti šeimos pusiausvyrą, supriešindama savo seserį Denver su mama. Kol Sitė neabejoja, jog Mylima jos mirusi dukra, kitiems kyla įtarimų, kad tai gali būti apsimetėlė. Literatūros kritikai taip pat nesutaria ar T. Morrison vaizdavo magiško realizmo pasaulį, ar našlaitę kuri apgaule savinosi meilę, kurios niekada neturėjo. Man priimtini abu atvejai, bet nei vienas neturi didesnio pliuso, ar taip ar taip knyga nesužavėjo.

"Ji atsižadės pačių ryškiausių saulėlydžių, žvaigždžių sulig sriubos lėkštėmis, ir viso to rudeniško kraujo ir pasitenkins pačiu blukiausiu geltoniu, jeigu jis iš Mylimos."

1988 metais "Mylima" laimėjo Pulitzerio premiją, taip pat sukurta ekranizacija su Oprah Winfrey, bet filmas nesulaukė tiek gerų atsiliepimų kiek knyga.